mielas

2 míelas, -à adj. (3) 1. mylimas, brangus: O motinos kaulėtos ir kietos nuo darbo rankos jam taip buvo švelnios ir mielos, kai jos glostė jo sulinkusią nugarą I.Simon. Močiutė mano miela, mielai mane auginai, nemielam pažadėjai JV190. Savo mielą kaimynėlį prilankyt norėjau NS459. Jis man iš visų mieliáusis KI51. Beveik pagavo iš mūsų mielosios Lietuvos dovanėlių tam dalykui lyg birte birti Kel1865,86. Motinyt, mielojyt, ar įdėjai, ką žadėjai: galan kubilėlio ožkos vėdarėlio LTR(Kp). Mielų mieliausias N. Mielas jam esmi R96. Mieliausiasis pone Mž212. Mieli broliai, iš kur jūs? BB1Moz29,4. Jisai mieliausįjį sūnų savo už mus afieravojo DP242. Žėdnas pranašas n'est mielas tėviškėj savo Ch¹Luk4,24. Sūnui tavo mieliausiojui mus ataduok brš. ^ Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia Trgn. Šalti barščiai tik nemielam svečiui vaišinti TŽV620. Kas mieliáusias svetimoj šaly? (pažįstamas žmogus) Krok. 2. SD151,317 suteikiantis pasitenkinimo, malonus, meilus: Lauko darbas jam nemíelas Ob. Be akių nė pasaulis nemielas PPr88. Į akis mielas PrLXVII7. Jungas mano yra mielas, o našta mano lengva I. Ir būdo gero, ir pažiūrėt miela Ml. Čia nieko, ale mūs vietos mielesnės Plš. Kvietkas žydintis mielas, bernas mielèsnis Lp. Mažu mielesni bus jūs žodeliai TŽI297. Miela kalba SD392. Dirba iki vakaro alba nusileidimo saulės mielos BPI233. Duok mielą lytų ir ... giedrą mierną Mž580. Apsakykit mieluosius metus Viešpaties Ch¹Luk4,19. | Šėpą nelabai míelą (gerą) ir padarė, o pinigai dideli Gs. Nesiseka gyvent: vyru koją nupjovė, o vaikelių mielų̃ [i](daug)... Krok. ^ Mielas kai mergai lopšys LTR(Ds). Miela yra tiesa, ir skaudi būdama A.Baran. Gyvenam kap mielà antis an vandenio (labai gerai) Krok. Mieliausi kleckai su rūgusiu pienu! LTR(Pšl). Kas mieliausias? (miegas) LTR(Mrj).

míela n.: Ot rugiai! Net míela žiūrėt! Pnd. Tų avių vilnos – míela žiūrėt: minkštos, švelnios Alk. Antrą rytą visas daržas skambėjo, buvo míel[a] klausytis Jrk88. Vyras – ka míela pažiūrėt Žal. Miela girdėt OsG161. Susirgo, tai ir darbas jam nemíela Vrb. Mažas visiem míela Rz. Man toks gyvenimas nebemiela J.Jabl. Jau ma[n] čėsas išvažiuoti, dar ma[n] miela čionai būti JV610. Miela ir garbinga yra mirti dėl tėvynės rš. Einu į darželį, niekas man nemiela DvD318. Jam būtų miel[a] buvę, kad žemė būtų prasivėrusi I.Simon. Tai man míel[a], kad tu ateini KII27. Idant ponui miela būtų nuog jo BB3Moz1,3. Jau taip nebus miela šitas namelis TŽI293. Vai man nemiela auksas sidabras, vai tik man miela tėvas močiutė, broliai sesutės (d.) J.Jabl. Man mieliaũs skaityti, nekaip rašyti KII28. Mislija ir šiaip, ir teip – gyvastis mieliau BsPIII256. ^ Miela brolis, miela sesuo, savi dantys – dar mieliau Ds. Nedaryk kitam to, kas tau pačiam nemíela Sld. Negimus nemiela, nemirus negaila (bevaikė šeima nepatiria nei džiaugsmo, nei skausmo) B. Kur míela, ten akys, kur niežti, ten nagai Pg. Kiaulei paršai nemiela, kada pilvas ant ugnies svela Lp. Per míela tokio žmogaus – nigdi blogo žodžio niekam nepasakys Ds. Tai per míela tokio arklio – ar jot, ar vežiman pasikinkei Ds.

mielaĩ adv. K a) su noru, su malonumu: Aš mielai tau duočiau, bet pats neturiu J.Jabl. Vai, mielai neštau, kad vieko turėtau V.Krėv. Kad galėčiau kalbėti, tau mielaĩ pasakyčiau LB52. Ir vyras moteres savos, gerai rodijančios, mielai paklūsa DP464. Idant ... tuo mieliaus ... nukęstumbim priešus daiktus DP235. Aš labai miel noriu parduot BsPI65. Juo mieliaus Lex98. Jie mieliau leidžia vaikus mokintis pirklystės ir amatų Vrp1895,22. b) meiliai, su meile, meilingai: Mielaĩ augino, gražiai mokino, taip toli pažadėjo JV790. Ponas mielai pavyzdėjo ant Habel ir jo afierą BB1Moz4,4. O teikies mano mielai priimti meldimą SGII2. c) MŽ284, N tikrai, žinoma: Ar ir jis tur išmintį? Mielai tur išmintį brš.

3. ištisas, visas (su laiką žyminčiais daiktavardžiais, pabrėžiant veiksmo tęsimąsi ar kartojimąsi): Míelą dienelę prasėdėjo be darbo Al. Per mielus metelius pinigus rinko, krovė Al. Visą míelą žiemą sirgau Tršk. Klaũsė visą mielą dienelę Ėr. Cielą míelą naktelę ką jūs ten ir veikėt? Pc. Visas míelas rudenėlis praėjo, piršlių belaukiant Jnš. Pūsk, vėjeli, par Nemunėlį šį mielą rudenėlį JD458. Mano rūtų vainikėlis šiai mielai dienelei JV495. Kadai aš išvargsiu šiuos míelus metelius (d.) Mrj. Kas mielą naktį trys šieno kūgiai prapuldavo Jrk129. Ji miegt kas mielą rytą, kol saulužė užtek RD95. Kožną mielą dieną su svečiais savo persigerdavo BPII197. Taip kas mielas pavasaris rš. Kas rytelį prie prieždelės, kas vakarėlį už ratelio, kas mielą dienelę varstotėly LTR(Pg). Rugeliai blogsta, žuvelės trokšta kas mieląjį metelį A1884,258.

◊ be míelo gãlo ištisai: Kai pradės suopti, tai suops be míelo gãlo Alk. Be míelo gãlo tas vaikas verkia Alk.

[kaip] mielà dienà gerumui, puikumui nusakyti: Mielà dienà mėžt trąšos, kai gali tvartan invažiuot Dglš. Rugeliai kap miela dienelė (geri, gražūs) Lp. O tai mergina! Kap miela diena (puiki)! Vlk. Duona kap miela diena (gardi)! Lp.

mielõs širdiẽs; PK20 gailestingas.

[su] míelu nóru mielai: Su mielu noru padėč, kad turėč LTR(Ds). Mielu noru ėmės viską dirbti Vaižg. Į sveiko klausimus mielu noru atsakinėsiu K.Būg.